Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo šiuose sklypuose statyti visuomeninės paskirties pastato, todėl labai tikėtina, kad mečetės statybos čia vyksta nelegaliai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pranešė priėmusi sprendimą pradėti patikrinimą.
Telefonu atsiliepęs A. Jarošas sutiko papasakoti apie statomą mečetę, bet pokalbis buvo netradicinis, kadangi vyriškis sakė baliavojantis. Pašnekovas pasakojo savo sklypo dalyje statantis mečetę, nes į Lietuvą dirbti atvykstantys musulmonai neturi, kur melstis. Katalikus ir stačiatikius A. Jarošas vadino Lietuvos priešais, o musulmonus – neblogais žmonėmis. Vyriškis sako, kad pas jį paprastai apsistoja apie 30 atvykėlių iš svečių šalių, kurie dirba Lietuvoje.
Skelbia statantys mečetę
Interneto puslapyje stroimmecet.com nurodoma, kad Šiauliuose statoma mečetė, skirta melstis 50-čiai asmenų. Prie nebaigto statyti pastato nufotografuoti šeši asmenys iš trečiųjų šalių, išskleidę Kazachstano, Tadžikistano ir Kirgizijos vėliavas.
Šiame tinklapyje taip pat įdėti trys vaizdo įrašai, kuriuos rodoma, kaip atvykėliai iš trečiųjų šalių kasa, stato ar užsiima kitais statybų darbais, pasakojama apie mečetės statybas. Puslapio viršuje pateikta sąskaita, į kurią galima pervesti lėšas, jeigu kas nors norėtų pagelbėti su šiuo projektu. Šiam tikslui netgi sukurta viešoji įstaiga „Stroim MECET“, kuriai vadovauja pats A. Jarošas.
Šios statybos vyksta Šiauliuose, Šatrijos g. 22 ir 24 numeriu pažymėtuose sklypuose. Šatrijos g. 22 sklypas priklauso pačiam A. Jarošui, gimusiam 1958 metais, o Šatrijos g. 24 – Indrei Jakševičiūtei, gimusiai 1986 metais.
I. Jakševičiūtė yra vienintelė Šatrijos g. 24 registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Bišofito grupė“ akcininkė, o A. Jarošas yra jos direktorius. Abu šie asmenys taip pat lygiomis teisėmis yra Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės „Magyla“ bendrasavininkai. Tačiau visuose kontaktuose nurodomas tik A. Jarošo telefonas ir elektroninis paštas.
Leidimas negautas, pradedamas tyrimas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyrius yra gavęs skundą dėl Šatrijos g. 22 vykdomų galimai nelegalių statybų, bet pagal įstatymus savivaldybės paprastai prižiūri, kaip naudojami jau pastatyti statiniai, todėl skundą persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Šios inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė patvirtino, kad skundas yra gautas ir kad jau priimtas sprendimas pradėti patikrinimą.
Savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius nurodė, kad leidimas statyti mečetei arba kitos paskirties viešajam pastatui nėra išduotas. Minimas sklypas Šiauliuose yra gyvenamosios paskirties, todėl nebaigto statyti gyvenamojo namo paskirties keitimas į maldos namus būtų neįmanomas, neatlikus teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo ir viešinimo.
„Gyvenamojo namo (nebaigto statyti pastato) paskirties keitimui į maldos namus statybos projektas, jo viešinimas ir statybą leidžiantis dokumentas, yra privalomas“, – nurodė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Valdas Markevičius.
Mečetės statytojas: „Katalikai ir provoslavai – Lietuvos priešai“
A. Jarošas pasakojo, kad mečetę stato privačiame sklype ir teigia, jog daro tai namas name principu. Vyras teigia viską darantis už savo pinigus, todėl statybos esą vyksta lėtai. Tačiau pokalbio metu vyrui kartais buvo sunku formuluoti atsakymus, galbūt dėl to, kad tuo metu, kaip pats prisipažino, baliavojo su kitais asmenimis.
Laba diena, ar galite kalbėti?
Aš šiandien baliavoju, nelabai galiu kalbėt. Nu galim kalbėt gal...
Na, gal truputį, jeigu galima. Nes vis tiek diena, pabaliavoti dar spėsit. Klausykit, į mano akis pateko puslapis stroimmecet.com, kur, kaip suprantu, renkamos lėšos kažkokios mečetės statybai. Gal galit papasakoti trumpai?
Vo, čia jau įdomu pasidarė, jo?
Na taip. Nepažintas dalykas vis tiek.
Aš jums pasakysiu: aš savo kieme... Palauk, biški aš išeisiu. Davai davai... Tak... (kalbasi su kažkuo šalia). Nu gerai. Dar kartą klausau. Jums labai keista, kad čia statoma mečetė?
Ne, tiesiog įdomu. Aš esu žurnalistė iš tv3.lt portalo ir norėčiau apie tai parašyti.
O dėl ko skambinat?
Norėjau, kad papasakotumėt apie mečetės statybų projektą, kaip kilo ši idėja, kodėl tą darot. Gal tiesiog galit trumpai papasakoti?
Ar jūs patikėsit?
Na, pabandykim.
Biški man reikia į tualetą. Atsiprašau, nepadėkit ragelio... Jūs kantri?
Na, sakyčiau. O kodėl klausiat?
Vieną naktį man prisisapnavo tokie dalykai, kad reikia pastatyti, padaryti mečetę. Aš pats esu lietuvis. Pradėkim nuo pradžių. Jūs turbūt katalikė?
Taip.
Malonu. Aš, matot, esu nekatalikas. Aš skaitau, kad katalikai, tai yra mūsų priešai Lietuvos. Romos popiežius tada davė tokį leidimą žudyti lietuvius. Girdėjot? Tai aš skaitau, kad katalikai, provoslavai yra mūsų priešai, Lietuvos priešai. Tai nuo pradžių. Suprantat? Nesiginčijat?
Ne, aš klausau jūsų.
Lietuvoje... Aš gyvenu Šiauliuose. Miestas Šiauliai. Žinot tokį?
Taip, aš pati iš Šiaulių.
Nu, puiku. Žmonėms melstis yra provoslavų cerkvė, yra kur gali melstis katalikai, bet nėra kur musulmonams melstis. Musulmonai dirba, jie tolimųjų reisų vairuotojai, dirba mums, viską mums veža, kur mums reikia. Taip? Mūsų vairuotojai išvažiavo, kur daugiau moka, į Švediją ar Norvegiją, o čia dabar dirba kol kas musulmonai. Tai aš pagalvojau, o kodėl jiems nepadaryti, kur melstis? Tai būtų teisinga, taip?
Na gal...
Tai aš paskyriau dalį savo kiemo ir dabar statau mečetę, įrenginėju.
Kiek jau pavyko pastatyti?
Sakykim, kokį 40 proc.
Jūs statote patys savo rankomis?
Aš asmeniškai dirbu ir padeda man žmonės, kurie čia gyvena. Mes neprašom jokių pinigų iš savivaldybės, nieko neprašom iš niekur, patys viską darom.
Bet čia reikia išmanymo, gal pats esate architektas arba statybininkas?
Sakykim... Jums juokinga bus. Aš nesu niekas. Aš pagal savo nuomonę darau.
Aš suprantu, jūs renkat paramą, kad ir kiti prisidėtų?
Paramą? Jūs galvojat, kad aš turiu paramą?
Aš nežinau, klausiu.
Nėra jokios paramos. Tiesiog darom savo rankomis.
O jūs pasiprašėt kokio nors statybų leidimo iš savivaldybės?
Aš pasakysiu taip: ten, kur pas mane yra tas padaryta, nu tas, kas yra, aš viduje rengiu, viduje. Tą rengiu viduje.
Kaip suprasti viduje?
Viduje pastato.
Tai jūs statote pastatą, o viduje pastato – mečetė?
Ne, tas pastatas, kur buvo pastatytas labai seniai, o to pastato viduje aš darau tą įrengimą.
Čia kaip namas name?
Taip, namas name, sakykim taip.
Kam ten reikia viduje statyti? Jeigu yra pastatas, tuomet galima jį papuošti ir naudoti kaip maldos namus?
Atvažiuokit, aš jums viską parodysiu, paaiškinsiu. Telefonu toks... Aš mačiau labai daug blogų komentarų, aš mačiau juos. Žmonės komentuoja, kad musulmonai čia taip ir taip, tą, tą ir tą. Aš jums pasakysiu: musulmonai nėra blogi žmonės. Nėra jie blogi žmonės. Pas mane dabar gyvena 30 žmonių.
Jūs gal juos ir įdarbinat?
Ne, jie tik nakvoja. Jie tolimųjų reisų vairuotojai. Jeigu lietuvių gyventų 30, aš esu tikras, būtų muštynės kiekvieną dieną. Būtų pastoviai policija. Musulmonai labai ramūs žmonės šiaip tai, mes labai klystam, kada kalbam, kad jie ten Allah akbar... Mes labai klystam kartais.
O ši mečetė, kai bus baigta, turės panašią išvaizdą, į maldos namus, kokius matote Turkijoje ar Tunise, ar bus labiau Lietuvai būdingas statinys?
Pas mane ypatinga konstrukcija. Nebus panaši į nieką. Aš pats konstruoju.
Kada planuojat baigti statyti?
Gal dar porą metų. Aš tą darau iš savo pinigų asmeninių ir nėra jų tiek daug, kiek norėtųsi.
Islamo ekspertas: pagal islamą mečetę gali statyti bet kas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo ekspertas Egdūnas Račius pasakoja, kad iš esmės musulmonų maldos namams didelių reikalavimų nėra – musulmonai sunitai gali melstis bet kur, tačiau privalo tai daryti 5 kartus per dieną ir paprastai meldžiasi atsigręžę į Kaabą Mekoje. Tačiau penktadieniais musulmonai renkasi išklausyti pamokslo, o paprastai maldos vietos tampa ir socializacijos vieta.
„Musulmonams yra privalu 5 kartus per dieną melstis, bet nėra privaloma melstis šventykloje. Jie gali melstis pavieniui arba grupėmis bet kur. Jeigu yra erdvė, patalpa, kuri yra parengta pagal tam tikrus reikalavimus, techniškai ji gali būti traktuojama kaip maldos namai. Yra keletas lygmenų. Sakykime, bet kokia erdvė galėtų būti meldimosi vieta ir pavadinimas tokiai vietai yra musalla. Ji turi atitikti tik vieną reikalavimą: kaip ir bet kur melsdamiesi žmonės turi gręžti į Kaabą“, – pasakojo E. Račius.
„Antras lygmuo yra tai, kas vadinama masjid. Tai jau erdvė, kuri ne tik pritaikyta tokiam kasdieniniam pasimeldimui, bet ir penktadieniniam pamokslui. Tada mes jau kalbame apie du reikalavimus: ne tik maldos krypties, bet ir kad būtų galima palypėti pamokslininkui, keli laiptukai. Bet čia gali viskas būti improvizuota, koks dailidė sukalė, padėjo ir viskas, veikia. Taline ilgą laiką bute buvo tokia masjid, kur vyriausiasis muftijus vadovavo meldimuisi“, – tęsė ekspertas.
Trečias lygmuo jau yra mečetė arba jamiyah, kur turi minaretus, o viduje, suprantama, yra niša, nurodanti kryptį į Meką, pakyla muftijui, atskirai numatyto maldos vietos vyrams ir moterims.
Pasak E. Račiaus, iš islamiškos perspektyvos nėra jokių didelių reikalavimų maldos namams, juos steigti gali bet kas, nebūtinai tai turi būti muftijus ar panašiai. „Iš islamiškos perspektyvos: jei turi žemės gabalą, turi pinigų, tai ir statyk“, – pastebi profesorius, pastebėdamas, kad tai nebūtinai atitinka Lietuvos įstatymus.
„Musulmonai penktadienį ateina vidurdienio maldai, kai sakomas pamokslas. Bet aplinką tą meldimąsi yra šioks toks socializavimasis: žmonės ateina šiek tiek anksčiau, nebūtinai labai skuba išeiti. Aišku, gali būti iššūkis, jei tai dirbantys žmonės, tada jie neturi laiko. Bet šiaip tai toks laikas ir tokia erdvė, kurioje žmonės socializuojasi. Labai dažnai Europoje yra statomi kompleksai. Nebėra taip, kad ateini – stovi viena graži mečetė. Gražus pavyzdys yra Zagrebe, Kroatijoje. Ten yra labai didelis kompleksas: savaime suprantama, yra meldimosi erdvė ir paskui aibė įvairiausių paslaugų: pradėkime nuo visokių apipjaustymų, halal maisto parduotuvė, restoranas, hostelis piligrimams apsistoti. Tai gali būti didžiulis kompleksas“, – nupiešė E. Račius.
